Pastaruoju metu Kinijos ekonomistus glumino demografinė mįslė. Viena vertus, gyvenimo trukmė pailgėjo. Kita vertus, senėjimas didina darbo jėgos trūkumo šmėklą, kai ekonomika bando atsikratyti COVID poveikio ir daugybės kitų šalies ir užsienio priešpriešinių vėjų, siekdama stabilizuoti augimą ir siekti vartojimo didinimo bei aukštos kokybės plėtros.
Siekdami užtikrinti senėjimą ir „gilų senėjimą“, tai yra, 14 procentų 65 metų ar vyresnių gyventojų, netrukdo augimui, o padeda jam, ekspertai daugiausia dėmesio skiria tam, kaip sunkumus paversti galimybe.
Taigi siekiama išnaudoti kelių milijardų dolerių potencialą pensijų ir turto valdymo produktuose, skirtuose pagyvenusiems žmonėms, o tai kelia vilčių, kad tai galiausiai paskatins naujovišką išteklių, įskaitant žmogiškuosius išteklius, panaudojimą ir palaikys ilgalaikį ekonomikos augimą.
Žvelgiant iš bendros perspektyvos, ilgėjanti gyvenimo trukmė liudija gerėjančias medicinos paslaugas, maisto saugą, gyvenimo kokybę ir fizinių pratimų gausėjimą.
Pagal pagrindinius sveikatos rodiklius Kinija dabar užima aukštesnę vietą tarp aukštesnių vidutinių pajamų šalių, sakė komisijos planavimo ir informacijos departamento direktorius Mao Qun'anas. Tačiau Kinijoje ilgesnė gyvenimo trukmė sutampa su senėjimu ir giliu senėjimu.
Nacionalinio statistikos biuro sausio pabaigoje paskelbti duomenys parodė, kad 60 metų ir vyresni žmonės sudarė 18,9 proc. arba maždaug 267 mln. Kinijos gyventojų (1,413 mlrd. 2021 m. pabaigoje). 65 metų ir vyresni žmonės praėjusių metų pabaigoje sudarė 14,2 proc. arba daugiau nei 200 mln.